Svirdulio blog’as

seniai to reikėjo. didelis dėkui žmonėms, priminusiems man apie senai užmarštin nuėjusias sielas, tool’us ir t.t., priminusiems, kas vis dėlto esu iš tikrųjų. ačiū jums visiems už nuostabų laiką, kupiną nerealiausių nutikimų. lieku jums amžinai skolingas.

Siela - Kryžium

tėvai visada kišo galvon: mokykis, kitaip neturėsi gyvenimo. materialaus - taip. bet kas iš jo? tarkim, baigsi kokią teisę, nuo ryto iki nakties dirbsi, net pinigų neturėsi uždirbtų kada išleisti. ir ką tu tuo pasieksi? laimę? man labai malonu pasiknisti po kapotu, ką nors patvarkyti, nueiti į kokį koncertą ar pačiam pagroti. tai mane daro laimingą. bet turi rinktis: ar graužti knygas nuo ryto iki vakaro, tapt vartotoju ir burnot ant viso pasaulio, koks jis neteisingas, ar, kad ir nepasiekiant materialinės gerovės, nešiotis laimę širdy?

škias taip.. sėdi kokią tais dieną “žmogus”, galvoji, kaip čia kokią mašiną nusidžiovus.. nūnai vibruot ir visaip kitaip darkytis pradeda telefonas. atsiliepi, o ten giminės balsas siūlo mašiną pirkt. o_O kad ir kaip buvau nusistatęs prieš fiat-ferrari autotransporto priemones, nu bet kai siūlo už penktadalį jo vertės… nu kaip, būdamas lietuviu iki kaulų smegenų, nepaimsi, tikėdamasis atidrožęs parduot ir dar navaro pasidaryt? jamiau. tai va. dabar kita bėda. 1994m. fiat tipo. ieškau kairiojo posūkio lempos. galinė palangė gal irgi nieko visai.

Coldplay - A Rush Of Blood To The Head
Beirut - Nantes
Skylė - Marių dugne

ką daryti, kai labai baisiai nori rėkti? o_O net neviltis gali pradėt imt, kai nerandi išeites..

kol kas lieka tik viena: Beirut..

..kad kai tik prisigalvoji planų/darbų/mokslų sau, tai būtinai nutiks kas nors tokio, kas tave paliks visiškai paralyžiuotą. va, kelinta diena guliu lovoj, vaikščiot sudėtinga, o apie sėdėjimą iš vis galiu pamiršt. va ir šitą blog’ą dabar rašau klūpėdamas ant kelių ;]] ir nebūtų pusės smagumo, jei nepaisant to vis dar galėtum apdirbėt ar pasimokyt.. ir nutik tu man taip…

Blue Foundation - Eyes On Fire
Blue Foundation - Enemy

kai vidun vėl ateina ruduo, nors žieminius rūbus norisi mesti į spintą, vėl pradeda grot Airija, Katie Melua, Mumiy Troll… darbų, vaizdžiai šnekant, iki apsišikimo, laiko vis per mažai paroj, o dar tiek daug norisi… kas tada belieka..?

Airija - Kasdien Į Karą
Katie Melua - Dirty Dice
Мумий Тролль - Где Такой Я?

paskutiniai keli metai buvo žiaurūs: nugaros trauma, riešas eilinį kartą suvarytas, daug darbų prisidėję, jau nešnekant apie mokslus. ir prieš porą dienų pabandžiau truputį prajudint kaulus, tai buvau apakęs, kai nebepadariau 40 paprasčiausių atsispaudimų. aišku, nėra ko ir norėt - mažai judi, daug sėdi tiek prie pc, tiek mokantis, valgai kada papuola. taigi iškilmingai (tikiuosi, kad ne trumpam) skelbiu sau iššūkį - pradėt vėl sportuot. pradedant nuo dabar pat;] sporto klubai pabrango, kad ir kaip norėtųsi, nelabai nueisi, tuo labiau, kad ir laiko trūksta. tad nusprendžiau namie šiek tiek pajudėt paprasčiausiais atsilenkimais, atsispaudimais, prisitraukimais ;] tikėkimės, kad rezultatas bus ;]

Deeper & Pacific Feat Daniela Ferraz - Una Passion Perdida

eilinį kartą parekomenduosiu: būtinai pasiklausykit, chillout’as ;]

iš viso šito mėšliuko tikriausiai eilinį kartą tesigaus minčių srautas, bet juk čia mano blogas, darau ką noriu, taip?

vienas iš labiausiai kiek įmanoma užpisančių dalykų - nežinojimas ko nori. tiesiog sėdi, vaikštai, darai viską kaip zombis. sėdžiu dabar vat ir klausaus Bob Marley, ir vienintelė mintis, šaunanti į galvą, tai kaip dabar norėčiau dėt skersą ant visko ir kur nors dingt, parūkyt, atsipūst. daugiau niekas nešauna. praeitą rudenį, atrodo, pagaliau susitvarkiau (tikiuos, kad susitvarkiau) savo nuotaikas, tokio nuolatinio gruzo lyg ir nebėra. bet pagerėjimo kokio nors ryškaus irgi nematau. tai kur tada šuva pakastas? kai visą laiką sėdi ir nežinai, dėl ko viską darai, kas iš vis bus, visame tame jokios prasmės nematai. jei net tokia “taiką skleidžianti” Bob Marley muzika sugeba įvaryt gruzo?

vakar naktį kažkaip sumąsčiau pasižiūrėti I Am Legend. paprastai niekad tokių filmių nežiūrėdavau ir negalvojau, kad kada nors žiūrėsiu. bet. pasižiūrėjau, ir kažkaip visai neblogas pasirodė (nors amerikonai nesugebėjo neįkišti savo banalaus dramatizavimo). tikrai patarčiau pažiūrėti. šitas filmas, beje, man ir priminė, kad lentynoj dulka bob’o konpakc..

kol kas tiek, galbūt šįvakar ir viskas. dėkui už dėmesį.

Bob Marley - Three Little Birds

auskinė pamoka, iš kurios niekaip nepasimokau: nieko neplanuok, vis tiek neišeis. čia kalbant apie laisvalaikį.

Jonas Bering - Melanie

Patariu būtinai pasiklausyt šitos dainos.

kuo toliau, tuo vis labiau grimstu į elektroninę muziką. ne, ne Tiesto-style-šūd… (nieko šžeist nenoriu, bet tiesiog negaliu pakęst tokio tipo muzikos). šįkart tai - Burial. metamės prie niūroko dubstep’o.

Husky Rescue - City Lights
Burial - Archangel