nu ką, sezonas atidarytas. balandžio pradžioj kart-live. oras.. na, įdienojus pasidarė karšta. penktadienį atsiėmiau Saabą iš serviso (pagaliau vėl kely \o/), ta proga savaitgalis kačergoj. vakar mintelėjau Lenkijon. pirma kelionė užsienin (Latvija – ne užsienis), Carlsberg po 1,9lt, geras oras, muzikytė šniokšč, visai smagu. dabar šeštadienio laukimas, vėl Lenkija, pasivažinėjimas. vis ne sėdėjimas vietoj. o dar kai ir krantinėj gali ramiai pagurkšnot alaus.. sakyčiau, šiemet visai smagus pavasaris nusimato o_O
na, pagaliau prisiverčiau (gal greičiau buvau priverstas) kažką leptelt šia tema.. kaip žinia, neseniai išleistas jų naujas albumas “Junior”. royksopp’us visada užskaičiau kaip rimtą, gerą grupę elektronikos srity. nu bet su šituo albumu… turbūt pirmąkart normaliai jų albumą klausiau nuo pradžios iki galo. paprastai atsirankioji keletą dainų permetęs akimis, kurios tikrai patiko, ir jų klausais. su šiuo kiek kitaip. įsimetei albumą ir pirmyn į trasą nuo pat pirmos dainos. dar, kaip The Knife mėgėjui, labai malonu ausiai girdėti Karin Dreijer Andersson baslą. specifinė dainavimo maniera ir taip, atrodo, gerą dainą paverčia tiesiog nuostabia. belieka paplot rankutėm ir sveikint iš norgės kilusią grupę su puikiu ir išbaigtu darbu. 10 balų
jums prireiks:
naujo automobilio (pageidautina ne Fiat ir ekonomiškesnio už buvusįjį);
mesti rūkyti;
susirgti pūlinga angina ir dvi savaites misti arbatom ir bulijonais.
geresnio būdo sutaupyti lėšoms dar neradau
liaudies išmintis byloja: jei negali išjungti valytuvų – privirink juos su kempu, tikrai nejudės.
tarp kitko, blūdijant eilinę dieną po bangą, pastebėta buvo viena gana įdomi foto.
diskusijų būdu buvo nuspręsta, kad šitaip visų DJ gerbiami teisėsaugos organai bando įnešti šilumos į nykų, baltą pavasarį. dar drįskit pasakyti, kad an’syk žaliau netapo.
vakaras barake, kelionė kažkur į miškus, klimpimas, išdvėsęs akumas, kablys buferyje, 360 paišymas važiuojant ~70km/h ant ledo ir stabdymas pasinaudojant šakų pagalba, kelininkų akmenimis (!) pabarstytas kelias, kelionė namo. tranzavimas. pirmąkart sutranzuota policijos mašina (o_O), akrobatika autostradoj. dar pasakykit, kad ne čiudakų kraštas ;D
ausis glosto:
Hot Chip – One Pure Thought
Jon Kennedy – Tell Me How You Feel (Bonobo Mix)
Blue Foundation – Eqilibrium
pastaruoju metu kažko smegenos be sustojimo prakaituoja ir visokių pošlų ir kreivų minčių bruka…
jau senokai yra sukurtas ir apmąstytas planas, kaip atstatyti padėtį Lietuvoj: skelbiam karą Švedijai, sekančią dieną, kol dar neprasidėjo realūs kariniai veiksmai, kapituliuojam ir tegul švedai okupuoja mus. pas juos įstatymai jau seniai sutvarkyti, karo savo teritorijoj irgi neturėję jau gerus 200 metų.. va jum ir antikrizinis planas.
darbo nėr. bėda.
kai viskas užpisa, kyslotnos muzikos nebegali klausytis, o daugiau nieko gero nerandi savo kompuky, į pagalbą ateina last.fm, youtube ir suskystėjusios smegenos. pradedi klausyti popso (tokio pusiau kokybiško, iš serijos man px). tik va kad prancūziško pradėsiu klausyt…
ryšium su popso klausymu, atsiranda vasaros iliuzija. tada realiai suvoki, kad dabar žiema ir pajama nervas, kaip sako. kitaip tariant, sėdi, žmogus giliai žopoj, ir nežinai ką bedaryt.
ta proga net įrašą naują parašai ilgesnį, nei trijų sakinių pablevyzgojimas.
gero vakaro
kai realiai per sniego gausą ant kapoto nebematai kelio ir termperatūros vadiklis pradeda p**t protą, kad “, čiuvas, apsispakajink gal ką..?”, susivoki, kad gal visgi reiktų nusivalyti sniegą.. 
na, tikriausiai, jau visi sutiks, kad viskas sukasi/grįžta ratu. priimi sprendimus, gauni atitinkamus atsakus, tuo metu atrodo, kad viskas taip ir turi būti, keliauji link geresnio gyvenimo. deja, bekeliaudamas kardinaliai pasikeiti, vėl keičiasi tavo bendravimas, poreikiai, norai, galų gale, požiūris į tuos pačius dalykus. vėl bendrauji, vėl darai sprendimus, vėl gauni atitinkamus atsakus, tačiau šįkart, pažiūrėjus į praeitį, atrodo, kad nieko gerai ir nedarei niekad. natūraliai kyla klausimas: ar tai, ką darau dabar (kad ir kaip teisinga tai atrodytų) yra teisinga? peršasi tokia išvada, kad vėl, praėjus tam tikram laiko tarpui, viskas atrodys beviltiška. visa tai vadinama magišku žodžiu tobulėjimas. tačiau kaip gali tobulėti, nuolat darydamas blogus sprendimus, o atsakymo taip ir nesurasdamas? o labiau kankinantis klausimas – kaip likti optimistu, kai aplink viskas atrodo ne taip?
ačiū už dėmesį
ausis drasko:
Parov Stelar; Spiritual Front
seniai to reikėjo. didelis dėkui žmonėms, priminusiems man apie senai užmarštin nuėjusias sielas, tool’us ir t.t., priminusiems, kas vis dėlto esu iš tikrųjų. ačiū jums visiems už nuostabų laiką, kupiną nerealiausių nutikimų. lieku jums amžinai skolingas.
Siela – Kryžium
tėvai visada kišo galvon: mokykis, kitaip neturėsi gyvenimo. materialaus – taip. bet kas iš jo? tarkim, baigsi kokią teisę, nuo ryto iki nakties dirbsi, net pinigų neturėsi uždirbtų kada išleisti. ir ką tu tuo pasieksi? laimę? man labai malonu pasiknisti po kapotu, ką nors patvarkyti, nueiti į kokį koncertą ar pačiam pagroti. tai mane daro laimingą. bet turi rinktis: ar graužti knygas nuo ryto iki vakaro, tapt vartotoju ir burnot ant viso pasaulio, koks jis neteisingas, ar, kad ir nepasiekiant materialinės gerovės, nešiotis laimę širdy?
