Ne Mūsų Kojoms šita Žemė. Ne Mūsų Sieloms ir Dangus.

debesys uždengė dangų
sakalu išlėkė vėjas
medžiai nešę ant rankų
varpais nuskambėjusias dienas
ant stalo duona ir peilis
veiduose naktys bemiegės
mūsų sparnuotos svajonės
virto šešėliais

ilgą laiką lauk nelaukęs
ilgą laiką šauk nešaukęs
kai krito šešėlis ant mūsų galvų
veiduos it kometos bemiegių naktų
sulaukėme ženklo langus užkalt
kryžium, kryžium!

kažkaip… pasidaro taip koktu, taip šlyktšu, akd net nebematai tos kasdienės saulės dangaus skliaute, prasmės stumtis tolyn. nieko nebesinori. gitara dulka kampe dėl dviejų priežasčių: negaliu grot dėl fizinių; nenoriu grot dėl psichologinų priežasčių. nebematai niekame prasmės, nebejauti jokio postūmio irtis, kapanotis toliau.

rytas kviečia gerti arbatos,
vakaras – degtinės metas
saulė liūdnoji sesuo tuokias,
virtuvėj vienatvė juokias
cha cha
noris vilku kaukt
noris būt linksmam
ir nesuprantu
ko taip liūdna man

pieštukas nejudintas jau daugiau nei trys mėnesiai. dėl vienos priežasties: vėl, nėra nuotaikos piešti, bandyti kažko išmokti.

Ir kaip gražiai pražydo žvaigždės
Subangavo geltonų aguonų laukai
Basų angelų nuaidėjo giesmės
Suvirpėjo širdis, suplasnojo sparnai..

o kur manasis suplasnojimas? niekaip nepavyksta jo rasti. iki-ugdyminė įstaiga – namai – pc – tabakas – namai – lova – iki-ugdyminė įstaiga. varo iš proto.

vėl palūžau. neatsilaikiau pagundai lėtai žudyti save su smilkstančiom lazdelėm.

nekrofiliškos šviesos nušviečia
tas rankas, kurios tave liečia
kaip mėnuo šaltas liežuvis
tai, mergele, nukryžmintos žuvys

išprotėjusio žvilgsnio klejonės
niekada nesvajotos svajonės
kur kiekvienas ras savo kalnus

apsidarai. aplink daug, labai daug apgaulės, melo ir egocentriškumo. matyt tokie jau esam. visąlaik visi galvojam tik apie save, nors ir apsimetam, jog stengiamės dėl kitų.

Naktis mūsų daktaras,
Mes jos pacientai
Nakties langas atviras,
Gulk ir miegok

gulk, pamiegok, nusiramink, juk tau viskas gerai, taip? nėra dėl ko nervintis, nėra ko vargti. pailsėk. mažų mažiausiai apgailėtina

Trust No One

Dave Navarro – Trust No One

tikrai labai geras albumas… kiekvienam patarčiau pasiklausyti.

tiesa, jei neturite bent vidutinės garso aparatūros, nepajusite viso smagumo klausantis šio albumo….

naujas sezonas

ruošimasis paskubomis, keleto svarbiausių daiktų įsimetimas kuprinėn ir sėdimas mašinon, po to pusantros valandos kelionės ir ieškojimas, kur būtų galima pasistatyti mašiną, nekantrus sėdėjimas savo vietoj laikiant zviozdos (ir visiškai px, kad nesu jo fanas, tokį žmogų retai kada gausi progą pamatyti). po to dvi valandos nenutrūkstančios muzikos, gana keistas jausmas, kai per tokį koncą sėdi visąlaik, bet vis dėl to reikia pripažinti, buvo įdomu. o po to… o kas po to gali būti? ;] truputis pabuvojimo vilniuj, po to lėkimas kaip akis išdegus pas pusseserę į sodybą, šašlykai, alus.. p oto vėl vln.. taip ir atšvenčiau savąją rugsėjo 1-ąją.