įsitikinau prieš ~5-6 metus. galvojau, kad tuo viskas ir baigsis, pats laižysiuos žaizdas, gyvenimas šauniai plauks toliau… šiandien. įsitikinau. darkart. bjauriai. kad supista mūsų visuomenė, dauguma nesugeba mąstyt apie nieką kitą, apart savęs. nors ir ne pats išgyvenęs, bet kai viskas, kas vyko prieš tiek metų, atgyja, tikrai supranti, o ir jausmas pasišlykštėtinas.

norintys tik pafloodint ar eilinį smailą kaip ne kurie numest galit išsitrint galvas ir pyzdint iš kur atėję

Velykinimasis

Ką gero, tautiečiai, nuveikėt per velykas? Kažkaip pabodo kimšt pilvą an’ nakties, tai gimė idėja. truputis mąstymo iki 7 ryto, truputis darbo ryte, ir kol kas turim tiek. dar bus įtrauktas vienas žmogus, ir jei tik pavyks, rezultatas turėtų būt neblogas.

Priklausomas

Svaiginuos. Kasdien vis svaiginuos. Muzika. Praeitim. Pieštuku. Bandau atsipalaiduot. Mintys vis sukasi galvoje. Praeitis neapleidžia. Gyveni praeitim. Kvėpuoji vien dėl praeities. Stumies dėl to.

Pusė penkių šiaurės nakties
Aš nejaučiu tavo peties
Ten kur aukštai baigias dangus
Mano sparnų jau nebebus

Leisk man skrist
Kilt ir krist
Leisk man būt
Degt ir žūt

Pusė penkių mėnulio laiku
Aš nematau tavo akių
Čia nekalta elektrinė šviesa
Mano sparnai stovi kampe

Leisk man skrist
Kilt ir krist
Leisk man būt
Degt ir žūt

Vakar kažkur lijo lietus
Šiandien drėgmė persmelkė mus
Tupi narve narve paukščiai liūdni
Puse penkių šiaurės naktis

Leisk man skrist
Kilt ir krist
Leisk man būt
Degt ir žūt

Alsuoju rugpjūčio dangumi. Prieš akis – begalinė erdvė. Paslaptinga. Visur. Aplink mane. Jūra.

taip norisi dingti… tiesiog išnykti…

Ar girdi? Vėjas neša dainą
Ar skaitai? Veiduose žmonių
Pabaiga, chaosas ateina
Bangomis tūkstančio balsų

Pavers mus pelenais ugnis ligi dangaus
Ir potvynio vanduo tuos pelenus nuplaus…