Ką tu jauti?

tėvai visada kišo galvon: mokykis, kitaip neturėsi gyvenimo. materialaus – taip. bet kas iš jo? tarkim, baigsi kokią teisę, nuo ryto iki nakties dirbsi, net pinigų neturėsi uždirbtų kada išleisti. ir ką tu tuo pasieksi? laimę? man labai malonu pasiknisti po kapotu, ką nors patvarkyti, nueiti į kokį koncertą ar pačiam pagroti. tai mane daro laimingą. bet turi rinktis: ar graužti knygas nuo ryto iki vakaro, tapt vartotoju ir burnot ant viso pasaulio, koks jis neteisingas, ar, kad ir nepasiekiant materialinės gerovės, nešiotis laimę širdy?

1.8 litro bėdos

škias taip.. sėdi kokią tais dieną “žmogus”, galvoji, kaip čia kokią mašiną nusidžiovus.. nūnai vibruot ir visaip kitaip darkytis pradeda telefonas. atsiliepi, o ten giminės balsas siūlo mašiną pirkt. o_O kad ir kaip buvau nusistatęs prieš fiat-ferrari autotransporto priemones, nu bet kai siūlo už penktadalį jo vertės… nu kaip, būdamas lietuviu iki kaulų smegenų, nepaimsi, tikėdamasis atidrožęs parduot ir dar navaro pasidaryt? jamiau. tai va. dabar kita bėda. 1994m. fiat tipo. ieškau kairiojo posūkio lempos. galinė palangė gal irgi nieko visai.

Coldplay – A Rush Of Blood To The Head
Beirut – Nantes
Skylė – Marių dugne

;[

ką daryti, kai labai baisiai nori rėkti? o_O net neviltis gali pradėt imt, kai nerandi išeites..

kol kas lieka tik viena: Beirut..