tėvai visada kišo galvon: mokykis, kitaip neturėsi gyvenimo. materialaus – taip. bet kas iš jo? tarkim, baigsi kokią teisę, nuo ryto iki nakties dirbsi, net pinigų neturėsi uždirbtų kada išleisti. ir ką tu tuo pasieksi? laimę? man labai malonu pasiknisti po kapotu, ką nors patvarkyti, nueiti į kokį koncertą ar pačiam pagroti. tai mane daro laimingą. bet turi rinktis: ar graužti knygas nuo ryto iki vakaro, tapt vartotoju ir burnot ant viso pasaulio, koks jis neteisingas, ar, kad ir nepasiekiant materialinės gerovės, nešiotis laimę širdy?