škias taip.. sėdi kokią tais dieną “žmogus”, galvoji, kaip čia kokią mašiną nusidžiovus.. nūnai vibruot ir visaip kitaip darkytis pradeda telefonas. atsiliepi, o ten giminės balsas siūlo mašiną pirkt. o_O kad ir kaip buvau nusistatęs prieš fiat-ferrari autotransporto priemones, nu bet kai siūlo už penktadalį jo vertės… nu kaip, būdamas lietuviu iki kaulų smegenų, nepaimsi, tikėdamasis atidrožęs parduot ir dar navaro pasidaryt? jamiau. tai va. dabar kita bėda. 1994m. fiat tipo. ieškau kairiojo posūkio lempos. galinė palangė gal irgi nieko visai.
Coldplay – A Rush Of Blood To The Head
Beirut – Nantes
Skylė – Marių dugne
..kad kai tik prisigalvoji planų/darbų/mokslų sau, tai būtinai nutiks kas nors tokio, kas tave paliks visiškai paralyžiuotą. va, kelinta diena guliu lovoj, vaikščiot sudėtinga, o apie sėdėjimą iš vis galiu pamiršt. va ir šitą blog’ą dabar rašau klūpėdamas ant kelių ;]] ir nebūtų pusės smagumo, jei nepaisant to vis dar galėtum apdirbėt ar pasimokyt.. ir nutik tu man taip…
Blue Foundation – Eyes On Fire
Blue Foundation – Enemy
kai vidun vėl ateina ruduo, nors žieminius rūbus norisi mesti į spintą, vėl pradeda grot Airija, Katie Melua, Mumiy Troll… darbų, vaizdžiai šnekant, iki apsišikimo, laiko vis per mažai paroj, o dar tiek daug norisi… kas tada belieka..?
Airija – Kasdien Į Karą
Katie Melua – Dirty Dice
Мумий Тролль – Где Такой Я?
paskutiniai keli metai buvo žiaurūs: nugaros trauma, riešas eilinį kartą suvarytas, daug darbų prisidėję, jau nešnekant apie mokslus. ir prieš porą dienų pabandžiau truputį prajudint kaulus, tai buvau apakęs, kai nebepadariau 40 paprasčiausių atsispaudimų. aišku, nėra ko ir norėt – mažai judi, daug sėdi tiek prie pc, tiek mokantis, valgai kada papuola. taigi iškilmingai (tikiuosi, kad ne trumpam) skelbiu sau iššūkį – pradėt vėl sportuot. pradedant nuo dabar pat;] sporto klubai pabrango, kad ir kaip norėtųsi, nelabai nueisi, tuo labiau, kad ir laiko trūksta. tad nusprendžiau namie šiek tiek pajudėt paprasčiausiais atsilenkimais, atsispaudimais, prisitraukimais ;] tikėkimės, kad rezultatas bus ;]
Deeper & Pacific Feat Daniela Ferraz – Una Passion Perdida
eilinį kartą parekomenduosiu: būtinai pasiklausykit, chillout’as ;]
iš viso šito mėšliuko tikriausiai eilinį kartą tesigaus minčių srautas, bet juk čia mano blogas, darau ką noriu, taip?
vienas iš labiausiai kiek įmanoma užpisančių dalykų – nežinojimas ko nori. tiesiog sėdi, vaikštai, darai viską kaip zombis. sėdžiu dabar vat ir klausaus Bob Marley, ir vienintelė mintis, šaunanti į galvą, tai kaip dabar norėčiau dėt skersą ant visko ir kur nors dingt, parūkyt, atsipūst. daugiau niekas nešauna. praeitą rudenį, atrodo, pagaliau susitvarkiau (tikiuos, kad susitvarkiau) savo nuotaikas, tokio nuolatinio gruzo lyg ir nebėra. bet pagerėjimo kokio nors ryškaus irgi nematau. tai kur tada šuva pakastas? kai visą laiką sėdi ir nežinai, dėl ko viską darai, kas iš vis bus, visame tame jokios prasmės nematai. jei net tokia “taiką skleidžianti” Bob Marley muzika sugeba įvaryt gruzo?
vakar naktį kažkaip sumąsčiau pasižiūrėti I Am Legend. paprastai niekad tokių filmių nežiūrėdavau ir negalvojau, kad kada nors žiūrėsiu. bet. pasižiūrėjau, ir kažkaip visai neblogas pasirodė (nors amerikonai nesugebėjo neįkišti savo banalaus dramatizavimo). tikrai patarčiau pažiūrėti. šitas filmas, beje, man ir priminė, kad lentynoj dulka bob’o konpakc..
kol kas tiek, galbūt šįvakar ir viskas. dėkui už dėmesį.
kuo toliau, tuo vis labiau grimstu į elektroninę muziką. ne, ne Tiesto-style-šūd… (nieko šžeist nenoriu, bet tiesiog negaliu pakęst tokio tipo muzikos). šįkart tai – Burial. metamės prie niūroko dubstep’o.
ruduo. po metų pertraukos. vėl viskas iš naujo. galiu apstaugt dėl nieko, galiu ir smailą “ne pričiom” išmest (kad ir kaip mažai tikėtina). nuo gitaros dulkės nuvalytos, playlist’as atgaivintas, autocad’as prisimintas.. štai du draugai – muzika ir slaptas pomėgis, kurie dar teikia kažkokį džiaugsmą ir sudomina. kai viskas aplinkui griūva, kasdien tik tai ir tepalaiko. vėl. iš naujo.
Husky Rescue – New Light Of Tomorrow
Husky Rescue – City Lights
Pievos – Mėnuli Baltas
Pievos – Auka
sakyčiau, čiudna žiema. lyja, dar kartais lyja… panašiai ir su nuotaikom natūraliai darosi. čia šiandien taip kažkaip netyčiom gavosi, kad tokia polaisvė diena, tai ta proga užsimaniau prisiminti, kas yra AutoCAD. pasėdėjau “truputuką”, ale taip užėjo noras pabaigti seniai pradėta projektuką.. tik kai pagalvoji, kaip mokslai spaudžia, tai verkt norisi, kad vienam iš savo hobių negali daugiau laiko skirti. Apskritai, neturi ir negali skirti laiko lengvam pasisėdėjimui kur nors, ar tiesiog atitrūkimui nuo tos kasdienės rutinos, trumpam pailsėti. va net praeitą savaitgali švenčiant vakare dienos jauties nusivaręs nuo kojų. ir kur rast išeitį?
Vakar blūdijant po internetą atknisau tokius Husky Rescue. smagus suomių grupsonas, grojantis tokią chillout’inę muziką.
